- šukėtis
- šukė̃tis, -ė adj., smob. (2) DŽ, NdŽ, Gs, Vl, Nmn, Ds, Pl, Kp šukėtasis, su išdaužimais: Šukė̃tis torielis, bliūdas, šukė̃tė čerpė J. Supilk pieną šukė̃tėn puodynėlėn Trgn. Šukė̃čio katilo pilno nepakaisi Trgn. Šukė̃tį uzboną sugurino katinas Vrn. Smetono įpilk iš šukėtẽlio Slnt.
Dictionary of the Lithuanian Language.